smūtnus

×smūtnùs, -ì adj. (4) NdŽ; R, MŽ, N žr. smūtnas: Ai smū̃tnios, liūdnos mano dienužėlės be tėvo, be motynėlės, be brolių, be seselių JV276. smū̃tniai adv. JV726; Q531: Ko taip smūtniai labai giedi? A.Strazd.

◊ smūtnióji širdẽlė; LBŽ bot. auskarėliai (Dicentra spectabilis).